Su šv. Kalėdom!

Pačių didžiausių svojonių išsipildymo Jums!     Ačiū, kad esate su mumis, nors ir kitoje žemės rutulio pusėje!

Let the most thrilling dreams come true!  Thanks to all of you around the globe for being together!

Kalėdų išvakarėse išsimaudėme Sidnėjaus paplūdimyje

Kalėdų išvakarėse išsimaudėme Sidnėjaus paplūdimyje

Sidnėjaus Kalėdų eglutė

Sidnėjaus Kalėdų eglutė

Kuala Lumpure sutikome Šiaurės elnius

Kuala Lumpure sutikome Šiaurės elnius

PS kai lauke šviečia saulė, temperatūra +29 ir yra trumpiausios naktys, tai jaučiamės labiau kaip per Jonines, negu per Kalėdas… O Jums linkime tikrų BALTŲ KALĖDŲ

Paskelbta temoje Australija / Australia | Komentarų: 5

Australija, Australija…

Mes atsiliekame nuo grafiko – kaip dažniausiai ir būna gyvenime… Jau Australijoje gerą savaitę, o tik dabar rašome apie ją. Na bet kaip sakoma geriau vėliau negu dar vėliau …

Pirmas įspūdis buvo blogas, visai blogas. Visų pirma kainos… Didelė klaida pirma nukeliauti į Aziją, o po to į Australiją. Kainų skirtumai tiesiog sukrečia: jei Azijoje gyvendavome už 15 USD gerame viešbutyje, puikiai įrengtame dviviečiame kambaryje, tai Australijoje kambario kaina už naktį prasideda nuo 75 dolerių (tiesa Australietiškų, bet šiuo metu tai nedidelis skirtumas). Ir jei Azijoje net nebūdavo klausimo apie bendrą ar atskirą dušą/tualetą, tai Australijoje labai įprasta siūlyti kambarį su bendru dušu/tualetu koridoriaus gale… Maisto ir gėrimų kainos – ne ką geriau: karštas patiekalas restorane – apie 20 AUD, alaus bokalas 7 AUD, vyno taurė – 7-10 AUD.

Bet… Susitarėme su savimi, kad su kainom čia viskas gerai – tokios pat kaip Lietuvoje, jeigu darysime prielaidą, kad AUD = LTL…. Padėjo ir tikras prancūziškas šampanas iš Duty Free, geriamas pigiame (sąlyginai!) Melburno hostelyje.

Šampanas pigiame viešbutėlyje

Šampanas pigiame viešbutėlyje

Pažintis su Australija prasidėjo nuo Melburno. Įdomi architektūra: mišinys senovės (Australijoje tai realiatyvi sąvoka, nes jos visa istorija tesiekia 200 metų) ir naujų statinių, kurie stengiasi priblokšti keistumu ir novatoriškumu.

Melburno centrinė aikštė

Melburno centrinė aikštė

Melburno centras

Melburno centras

Panašu, kad kainos didelės ir vietiniams gyventojams. Labai populiarūs piknikai gamtoje, parkuose. Mes pabandėme įsijausti į vietinio gyventojo vaidmenį ir praleidome savaitgalį australietiškai: ryte prisipirkome šviežių produktų turgelyje, išsinuomavome dviračius ir patraukėme į parką.

Australietiškas savaitgalio piknikas

Australietiškas savaitgalio piknikas

Kitą dieną nusprendėme išsinuomoti mašiną ir pasivažinėti po apylinkes. Deja, autonuomos agentūroje pasitaikė ‘neišsilavinusi’ darbuotoja, kuri nemokėjo skaityti nei prancūziškai, nei lietuviškai… Ji nepatikėjo, kad ta laminuota kortelė, kurią duodame, yra vairuotojo teisės ir mašinos mums neišnuomavo. Kitos agentūros (už kampo) darbuotojas buvo sukalbamesnis. Pavartė lietuviškas teises, pasižiūrėjo į mus, į mūsų piniginę ir sutiko išnuomoti mašiną. Pirmi kilometrai buvo kupini įtampos – tas vairavimas kaire puse ir dar nepažįstamame mieste. Reikia pasigirti, puses sumaišėme tik porą kartų :). Panašu, kad tokie mes buvome ne vieni –  kaip kitaip paaiškinti tokių ženklų gausą kelyje:

DAŽNAS kelio ženklas

DAŽNAS kelio ženklas

Patraukėme prie vandenyno – ten palei pat pakrantę driekiasi dešimtys kilometrų kelio Great Ocean Road. Tikrai gražu:

Vaizdas nuo kelio Great Ocean Road

Vaizdas nuo kelio Great Ocean Road

Gamtos skulptūros vandenyne

Gamtos skulptūros vandenyne

O šiaip Australija šauni – žmonės čia atsipalaidavę ir mėgstantys gerai leisti laiką. Labai draugiški ir linkę padėti. Mums čia patinka (netgi kai saulė per pietus šviečia iš šiaurės :)).

Paskelbta temoje Australija / Australia | Komentarų: 1

Maistelis (alkani geriau neskaitykite :) )

Po daugiau nei 2 mėnesių nuo kelionės pradžios jau galime dalytis įspūdžiais apie kulinarinius skirtumus tarp šalių (kažkodėl pirmąsias dvi savaites viskas buvo labai skanu:):))

Taigi, jau atrandame savo azijietiško maisto suvokimą, nors retkarčiais taip pasiilgstame vakarietiškų patiekalų, jog picos, sumuštiniai ir hamburgeriai (McDonalds iki Tailande ruošiamų ‘burgerių’ dar toli toli…)    paįvairina mūsų racioną.

Tailande dominuoja kario patiekalai, na o mes dažniau rinkomės jūros gėrybes ar vištieną, nei Tailandiečiams artimesnę jautieną.  Maistas plaukia padaže, ir, deja, riebokas (ypač kepti ryžiai ar makaronai). Pirmą vietą skiriame Green Curry [žaliojo kario troškinys] – bent keliose kavinėse negalėjome atsidžiaugti skonio ir aštrumo balansu. Antra vieta – vištų šlaunelėms apkeptoms su saldžiuoju čili padažu. Trečioji vieta – … Visiems kitiems patiekalams, įskaitant trintų mangų ar arbūzų, ar bananų kokteiliams su ledukais ar jogurtu:) ar įvairiems omletams su daržovėmis (kiaušiniai ir ryžiai čia valgomi kasdien…)

Kambodža ir Vietnamas akivaizdžiai buvo prancūzų įtakoje – pusryčiams batonėliai būna tik ką iškepti (net ir dabar, po sočių pietų, norisi tokio:) Maistas labiau švelnus, daugiau žuvies nei Tailande.

Kambodžoje pirmą vietą skiriame amok –  žuvies troškiniui kokoso piene (kartais dar pateikiamą ir kokoso riešute).  Antra vieta tenka krevetėms apkeptoms su kokoso drožlėmis. Trečia – …  Green Curry.

Vietname – maistas labiausiai įvairus, todėl labai sunku išskirti kažką, išskyrus Pho Bo – tikrą jautienos sultinį su ryžių miltų makaronais ir jautienos gabaliukais bei pagardintą svogūnų laiškais. Ko gero antra vieta teks keptoms krevetėms, o trečia – likusiam Hanojaus gatvėse ruošiamam maisteliui.

Nepaminėjome Tom Yum sriubos, nes tik vienoje vietoje Bangkoke buvo beveik prilygstanti tai, kurią gamina Vilniuje Šefas Rytis:)

Desertai. Patys įvairiausi, nuo užkeptų bananų ar ananasų, iki jogurto su medumi, ar paprastojo Banana-split, tad nereitinguosime:)

Kava geriausia Vietname, nors Kambodžos kava “prancūziškesnė“:)

Alus –  dažniausiai renkamės Singapūro “Tiger“, nors būtinai ragaujame ir vietinį. Deja, bet kuris azijietiškas alus net Švyturiui neprilygsta 😦

Alkoholis – čia jau visiškai specifika ir skonio reikalas, nes priklauso nuo vartojimo priežasties, kiekio, sumaišymo ir kompanijos:). Visgi, grynus gėrimus reitinguojame taip:

 Pirma vieta tenka lietuviškam Suktiniui, kuris gelbėja, kai tik pajuntame skrandyje nemalonumus. Antra vieta – dzūkiškai naminukei  su pelynu (Elmarai, baigėsi…) – ypač gerai veikia, kai yra aplinkos temperatūros (+28 +30 ir daugiau). Trečia vieta – visai kitai vietinei produkcijai:)

Pastaba: dauguma patiekalų esančių nuotraukose žemiau kainuoja nuo 3 iki 15 Lt

Jūros gerybių pasirinkimas

Jūros gerybių pasirinkimas

Cepelinų dydžio sušiai

Cepelinų dydžio sušiai

Tigrinė krevetė ir curry vištiena

Tigrinė krevetė ir curry vištiena

Taip patiekiami ryžiai

Taip patiekiami ryžiai

ŠVIEŽIŲ krevečių salotos

ŠVIEŽIŲ krevečių salotos

Įdaryta krevetė ir žaliųjų pipirų curry

Įdaryta krevetė ir žaliųjų pipirų curry

Sattay kepyklėlė gatvėje

Sattay kepyklėlė gatvėje

Pietų rinkinys Bangkoke

Pietų rinkinys Bangkoke

Traškanti antiena medaus ir čili padaže

Traškanti antiena medaus ir čili padaže

Pusryčiams - įvairūs omletai

Pusryčiams – įvairūs omletai

Khmerų amok sriuba-troškinys

Khmerų amok sriuba-troškinys

Nevirtos krevetės Vietname, Mekongo deltoje

Nevirtos krevetės Vietname, Mekongo deltoje

Kokose virtos krevetės

Kokose virtos krevetės

Medaus saldumo ananasas

Medaus saldumo ananasas

Tradicinė Pho Bo sriuba pusryčiams Vietname

Tradicinė Pho Bo sriuba pusryčiams Vietname

Lašiša folijoje su citrinžole ir svogūnais

Lašiša folijoje su citrinžole ir svogūnais

Krevetės su sezamo užpilu karštoje lėkštėje

Krevetės su sezamo užpilu karštoje lėkštėje

Paskelbta temoje Maistas / Food | Pažymėta , , , | Komentarų: 4

Mistinė Sapa

Pagaliau ir mes patekome į žiemą :). Nukeliavome į pačią Vietnamo šiaurę (3 km nuo Kinijos sienos), į Sapą. Kelionė ten užtruko – visą naktį važiavome traukiniu, o po to likusius 40 km serpentinais vingiavome dar 1.5 valandos.

 Tai mistinė vieta Vietname – kraštas, kuris yra aukštai kalnuose. Čia gyvenančios gentys vis dar rengiasi, valgo, augina ryžius taip pat, kaip prieš kelis šimtus metų. Ryžių laukai padaryti terasose stačiuose kalnų šlaituose, todėl iš aukštai atsiveria nuostabūs įvairiaspalviai vaizdai.

 Mus pasitiko 8 laipsnių šiluma, drėgmė ir rūkas. Po įprastų 33 laipsnių tai buvo tikrai sukrečiantis šaltis. Panašu, kad ne mes vieni buvome nustebę – miestelis pilnas turistų su šortais, sandalais ir tuo pačiu jau įsigiję ir apsikutoję šalikais, su pirštinėmis ir kepurėmis 🙂 Mes ilgai netrukę irgi pasirūpinome šiltomis striukėmis ir megztukais. Visa tai galima įsigyti čia pat – gatvės turgelyje už kokius 10-30 USD.

  Vietiniai gyventojai visus reikalingus daiktus iš miestelio į savo namus kalnuose atsineša ant pečių. Didžioji dauguma vietinių vaikšto apsiavę plastmasiniais sandalais, nors ne vieną matėme einantį ir basomis net prie vos kelių laipsnių šilumos. Bet tai jiems netrukdo dar ir su dideliu svoriu ant pečių lengvu žingsniu lenkti turistus, besiropščiančius į kalną.

 Apsistojome viešbutyje su puikiu vaizdu į kalnus. Kažkodėl atsikėlę antrą dieną to vaizdo nebematėme… Visur buvo baltas kaip pienas rūkas. Net išėję į gatvę matėme ne daugiau kaip 20 metrų. Ir taip tris dienas… Bet mes nenusiminėme – pirmą dieną patraukėme kalnų keliukais į viršų, tikėdamiesi užlipti aukščiau rūko debesies. Sakykime, beveik pavyko 🙂 Kitas porą dienų praleidome ieškodami  kavinių su židiniu ir šildėmės kitais būdais.

Paskelbta temoje Vietnamas / Vietnam | Komentarų: 2

Halong bay

Šiaurės Vietname, netoli Hanojaus, Geltonosios jūros įlankoje yra apie 2000 salų, kurios sudaro įspūdingas vaizdų grandines ir UNESCO pripažintos pasaulio paveldu. Mums nelabai pasisekė su oru, nes buvo ūkanota, bet vaizdai vis tiek paliko įspūdį, nors pati kelionė buvo ypač nesėkminga.

Kadangi iš Saigono į Hanojų lėktuvas vėlavo dvi valandas, beveik neliko laiko tinkamai išsirinkti kelionės organizatorių. Pasirinkome ne patį pigiausią turą, tad tikėjomės pakankamai aukštos kokybės laivo ir turo organizavimo. Nors Vietnamas kaip tik ir pasižymi tuo, jog kiekviename žingsnyje visi tave stengiasi apgauti. Tačiau ši kelionė perpildė kantrybės taurę, nes tarp laivo nuotraukų ir faktinio vaizdo panašumų net nebuvo. O pasikalbėję su kitais turo dalyviais, sužinojome, kad jie už beveik tokią pačią kelionę mokėjo vos ne dvigubai mažiau!

Tik grįžę į Hanojų, iš karto patraukėme pareikšti pretenzijų, kuo nedelsiant nustebinome vietinius. Po daugiau nei valandą trukusių įrodinėjimų, turo organizatoriai nenoriai grąžino trečdalį pinigų, tad dabar jie žinos, jog lietuvaičiams geriau parduoti nepagražintą vaizdą:) Kas labiausiai nustebino, kad paprasti darbuotojai išsprendus konfliktą labai mandagiai atsiprašė. Tiesa, nuo šiol visus turus organizuojamės patys:)

Bet kuriuo atveju organizaciniai nesklandumai nesumažino Halong bay grožio ir padaryto įspūdžio. Plaukiojome laivu tarp tūkstančių salų, buvome išlipe į Cat Ba salą. Saloje lipome į didelį kalną, braudamiesi per džiungles ir ropšdamiesi per akmenis ir medžių šakas (kartais ir keturiomis). Lydėjome saulę tarp kalnų ir pasitikome kylančia tarp salų.

Laiveliai tarp salų

Laiveliai tarp salų

Uolos, uolos, uolos...

Uolos, uolos, uolos…

Sala

Sala

Leidžiasi saulė

Leidžiasi saulė

Salos ir laivai rūke

Salos ir laivai rūke

Mėnesiena

Mėnesiena

Saulėlydis

Saulėlydis

Paskelbta temoje Vietnamas / Vietnam | Komentarų: 8

Mekongo delta

Daug apie ją skaityta knygose, daug girdėta, sunkiai įsivaizduota… Mekongo upės ištakos yra Tibeto Himalajų kalnuose, o delta ne per toliausiai nuo Saigono (Ho Chi Minh City – bet niekas jo taip nevadina).
Kad pamatytume ne turistams rodomus vaizdus, 5 valandas sausakimšame autobusiuke kratėmės iš Saigono ir į Can Tho atvykome vėlyvą vakarą. Tad pamiegoję vos keletą valandų, pusę šešių ryto pliaupiant lietui sėdome į valtį. Išaušus lietus nustojo, tad po truputį pilkumą pakeitė spalvos.
Visų pirma dominuoja rudas upės vanduo ir žali krantai, prie kurių šliejasi prabangūs pastatai ir baisios pašiūrės. Iš pažiūros vanduo atrodo nelabai švarus, juolab plaukioja daug šiukšlių. Tačiau vietiniai šiame vandenyje ne tik plauna drabužius, naudoja jį maistui gaminti, bet iš ryto su juo valosi ir dantis…

Po valandos plaukimo pasiekėme plaukiojantį turgų, kaip paaiškino vietiniai – didmeninį:) Iš atokiausių kaimų su laiveliais ūkininkai atplukdo savo gėrybes ir pardavinėja laivais ir valtimis suplaukusiems pirkėjams. Aplink sukiojasi tetulytės su irklinėmis valtimis ir pardavinėja maistą – reikia pripažinti, labai skanų ir nerealiai pigų:)
Po valandos plaukimo deltos kanalais pasiekėme kitą – labiau vietinį turgų, kur visos prekės sukrautos valtyse, o ne laiveliuose. Kylantis karštis neleido ilgai stumdytis valtelių grūstyje, juolab, kad jau laukė 5 valandų kelionė atgal į Saigoną.

Saigone dėl liūties visa autobusų stotis (jei taip galima vadinti žvyruotą aikštę su kioskais aplink) buvo apsemta iki kelių. Pirmą kartą maloniai nustebino vietnamiečiai: autobusų kompanijos darbuotojai pasirūpino, kad dvigubai ar trigubai nepermokėtume už kelionę iki viešbučio! Aišku, kainos skirtumas būtų 2-3 doleriai, bet vis tiek malonu:)

Rytas aušta

Rytas aušta

Prekeiviai

Prekeiviai

Pusryčių virtuvė

Pusryčių virtuvė

Gyvenimas ant upės

Gyvenimas ant upės

Prekyba verda

Prekyba verda

Visas gyvenimas...

Visas gyvenimas…

Paskelbta temoje Vietnamas / Vietnam | Komentarų: 2

Angkoras

Tai senoji Kambodžos karalių sostinė (9-14 amžiuje). Vėliau buvo apleista ir džiunglės paslėpė visus statinius. 17 amžiuje pradingusias šventyklas aptiko portugalų katalikai vienuoliai, tačiau jų pasakojimais Europoje niekas nepatikėjo. Dar po 2 šimtmečių prancūzų botanikai iš naujo atrado šventyklas džiunglėse ir inicijavo jų atstatymą. Prieš keletą mėnesių Kambodžos kariai dar aptiko 3 šventyklas džiunglėse, tiesa, gerokai nutolusias nuo Angkoro griuvėsių. Iš viso Angkor vietovėje yra apie 300 šventyklų ! Visi išlikę akmeniniai pastatai – religinės paskirties (net ir karaliai gyveno bambukiniuose pastatuose :)), mat valdovas turėjo pastatyti sau šventyklą, kurioje vėliau gyventų jo siela. Dauguma pastatų taip nebuvo baigti iki juos pradėjusio statyti karaliaus mirties, tad įpėdiniai rūpinosi savo šventyklos statyba, o ne ankstesniojo karaliaus pradėto statinio užbaigimu. Skamba nelabai racionaliai: daugumoje šventyklų taip niekada ir nebuvo jokių apeigų, nors kai kurias statė dešimtis metų. Nepaisant to, kad dauguma statinių pastatyti prieš 1000 metų, šventyklų dekoracijų detalumas ir masiškumas stebina kiekvieną: pvz, ant vienos sienos pavaizduoti 36 Budizmo pragaro lygiai su kankinimo scenomis (kažkodėl man tai sukėlė asociacijas su Raudonųjų Khmerų rengtomis žudynėmis prieš 3 dešimtmečius…)

Besišypsantis Buda

Besišypsantis Buda

Džiunglės ir šventyklos

Džiunglės ir šventyklos

Atkovota iš džiunglių...

Atkovota iš džiunglių…

Akmeninės šokėjos

Akmeninės šokėjos

Didžiausia šventykla

Didžiausia šventykla

Kur prasideda džiunglės?

Kur prasideda džiunglės?

Paskelbta temoje Kambodža / Cambodia | Komentarų: 2

Kambodža – įspūdžiai ir išsklaidyti mitai

Sekantis mūsų kelionės tikslas – Angkoro šventyklos Kambodžoje.  Prisiskaitėme Lonelyplanet ir internete , prisiklausėme draugų ir sutiktų turistų įspūdžių apie kelionės sunkumus bei įspūdingas 1000 metų senumo šventyklas, ir su tokiais lūkesčiais iš Bankoko išvykome į Siem Reap’ą .

Aplenkdami iš tolo visas turistines agentūras, brukančias kelionės ir Kambodžos vizos paketą , nutarėme keliauti savarankiškai vietiniu transportu  – gavosi per pus pigiau ir atvykome greičiau, nes negaišome laiko pakelės kavinėse, kurios moka komisinius autobusų vairuotojams už sustojimus šalia jų. Vizos gavimo procedūra buvo tokia lengva, kad gaila tų turistų, kurie perka vizos paslaugą turizmo agentūrose.

 Kelias nuo Tailando sienos iki Siem Reap’o tik ką suremontuotas, tad daugiau laiko galėjome skirti vietinio vairavimo ypatumams (apie tai kiek vėliau). Siem Reap’e apvažiavome keletą viešbutukų, kol radome mums tinkantį ir patinkantį.

Taigi, paneigiame pirmąjį mitą – kelionė į Angkoro šventyklas iš Bankoko jau nebeverta piligrimų žygio vardo.

Lapkritis-gruodis Kambodžoje yra žiemos periodas  – vėsus ir sausas metas.  Per dieną čia galima patirti tris lietuviškus sezonus: ryto gaiva kaip ankstyvą rugsėjį, dienos kaitra, kaip karštą rugpjūčio dieną, ir šiltas vakaras kaip liepos vidury. Todėl nenuostabu, kad kaip tik prasidėjo turistų antplūdis. Viskas čia orientuota į turistus, todėl kavinėse ir parduotuvėse visos kainos doleriais,  net bankomatai išduoda tik dolerius,  tad tik trečią lankymosi dieną teko pamatyti vietinių pinigų – realų, ir tai tik tuomet, kai turėjome gauti mažiau nei vieno dolerio grąžą.

Siem Reap’o centras – tai kelios kavinių gatvelės, kur turistai leidžia vakarus ragaudami Khmerų, indų, Tailando  ar tradicinės virtuvės patiekalų. Reikia pripažinti, kad Khmerų maistas yra gardus, bet nusileidžia tailandietiškam.  O kainos (visgi turistų lankomas kraštas)  – panašios į vilnietiškas, tad pigu tik turistų nematančioje provincijoje.

Siem Reap ir Phnom Phen miestai be azijietiškų bruožų turi ir subtiliai jaučiamos europietiškos dvasios – 90 metų prancūzų kolonijos palikimas Visų pirma, prie omleto ar salotų duoda prancūzišką batonėlį. Antra, kavinėse ir parduotuvėse yra nemažas vyno (nebrangaus ir gana gero) pasirinkimas. Trečia, galima gauti skanios kavos 🙂

Kiek teko patirti, prancūziškai kalbančių vietinių beveik nėra: Prancūzija neinvestavo į savo kolonijų infrastruktūrą bei edukaciją, tad jų valdymo pabaigoje šalyje tebuvo 3 aukštosios mokyklos, ir jokių magistralių, kaip britų valdytuose kraštuose.

Visur plika akimi matosi vietinių gyventojų skurdas: 30 metų pilietinio karo rezultatas ne tik agrarinė ekonomika su 10 metų amžiaus laukinio kapitalizmo apraiškomis, bet ir begalės suluošintų žmonių.

Transportas vertas atskiros temos.

Vos įvažiavus į Kambodžą į akis krito lengvųjų automobilių būklė bei modeliai: dauguma mašinų senesnės nei 12-15 metų,  3 iš 4 automobilių – Toyota Camry įvairių laidų modeliai. Phnom Phen situacija kitokia – gyvenime nesame matę tiek daug Lexus automobilių: maždaug pusė automobilių gatvėse. Ir ne šiaip, o visureigiai LX. Galima daryti išvadą, jog pasaulio paramos pinigai į šios šalies ekonomiką buvo investuoti keistokai 🙂 Beje, būtinas automobilio atributas – DIDELIS Lexus ženklas ant jo šono 🙂

Lexus

Lexus yra Lexus

Nors oficialiai eismas turėtų vykti mums įprastomis kryptimis, tačiau iš pirmo žvilgsnio labai sunku pasakyti, kuria kelio puse organizuotas eismas: pusė automobilių su vairu dešinėje, kita pusė – kairėje. Dviejų juostų kelyje motoroleriai  juda įvairiomis kryptimis abejomis kelio pusėmis… Nėra jokių pirmumo teisę suteikiančių kelio ženklų, tad iš visur prieš tave išlenda automobiliai, dviračiai, tuk-tukai, motoroleriai… Visgi, šis chaosas turi savo tvarką:) Išsinuomoję dviračius ekskursijai po Angkoro šventyklas praktiškai išbandėme eismo ypatumus ir susiformulavome taisykles. O jos tėra  trys:

    1. Pirmenybę turi didesnė transporto priemonė, tad nereikia stebėtis, kad iš šalutinio kelio prieš tavo nosį išvairuoja automobilis (dar prieš tai papysi:))
    2. Jei reikia kur nors sukti, važiuok tau reikiama kryptimi  nors ir prieš eismą nedarydamas staigių judesių ir nekeisdamas važiavimo greičio – tie kurie važiuos iš paskos ar priekio patys susivoks, kaip tave apvažiuoti. (nereikia stebėtis, kad mus vežantis tuk-tuk’as porą šimtų metrų brovėsi prieš 3 juostų srautą)
    3. Sankryžoje važiuok užtikrintai bet negreitai, kad kiti galėtų tave apvažiuoti (ta pati taisyklė galioja ir pėsčiomis einant per gatvę. Gali eiti nors ir per 6 juostų gatvę ne pėsčiųjų perėjoje – jų čia niekas nepaiso)

Vienok, sako Saigone eismas dar chaotiškesnis. Greitai pamatysime.

Dviratininkai turi mažiausią prioritetą kelyje

Dviratininkai turi mažiausią prioritetą kelyje

Kuria puse eismas?

Kuria puse eismas?

 

Vietiniai tarpmiestiniai autobusai išvažiuoja iš turgaus ir atvažiuoja prie turgaus – tereikia žinoti kurio:) VIP autobusas yra su oro kondicionieriumi ir teoriniu tualetu. Autobuso bagažo skyriuje pervežami siuntiniai iš kaimo į miestą – gyvos vištos, maišai grūdų, dviračiai ir pan. Kelionės metu  (270 km per 6 valandas tarp Siem Reap ir Phnom Phen) rodo DVD: galima dainuoti karaoke Khmerų kalba (jų meilės dainos su daug jaustukų, tad pramokome, kaip vietiniais rašmenimis rašoma “ach“, “ai“, …), klausytis 90 minučių humoristinio 2 artistų dainavimo-miaukimo (Khmerų kalba ir taip garsiai, kad nori nenori imi suprasti apie ką jie dainuoja), žiūrėti kovinį filmą su kinietiškais subtitrais, o vėliau tiesiog mėgautis įvairių filmų kovinėmis scenomis grojant lyrinei muzikai. Visa laimė, kad per kelio nelygumus kai kada atsijungdavo garso laidai…

Paskelbta temoje Kambodža / Cambodia | Komentarų: 6

How to get from Bangkok to Siem Reap and around Angkor Wat

This post is for our English speaking friends, who are considering to visit Cambodia and Angkor Wat. Most of us are referring to Lonely planet guides when planning our trips, however things are changing faster than new editions are released and infamous Cambodian roads get improved. Here we are sharing our own experience of travel that happened in November 2009.

Getting from Bangkok to Siem Reap become easy like it never was before. You can forget travel agents in Bangkok: they are overcharging you for nothing. Ticket prices sold by travel agencies vary from 600 to 1300 Bath, plus they would charge another 1200 Bath for Cambodian visa and trip takes 12-13 hours. If you travel on your own you need to get to Northern bus terminal -Moh Chit- in Bangkok first (if you are taking a taxi, make sure that driver knows where he takes you:) in our case we were taken to train station first:) I still cannot figure out how “bus terminal“ and “train station“ could sound the same in ears of taxi driver:) and taxi drivers in Bangkok for sure don’t know how to read street map:)). Air conditioned bus (not the newest one but reasonably good and very clean) made 3 stops during 3.5 hour trip to Aranya Prathet. Ticket price was 212 THB and with it we got some water as well. Please note, that some routes end at Aranya Prathet while our bus took us to directly Border market beyond Aranya Prathet, thus letting us to save some baths for this 5 minute drive from town. Once at the border, avoid getting hooked by “travel agents“ offering visa services at “the last point before crossing the border“ for 1100 Bath. Neither you need a tuk-tuk as border crossing is just 100 steps from the market where a bus lets you out. Once on Cambodian side, hand 20USD and 100THB (I still wonder why baths?) and 1 passport photo together with visa application form (takes 3 minutes to fill) to any officer and in another 5 minutes you have visa in your passport. Then you proceed another 100 meters where you fill arrival/departure card. This way you save some 10USD without overburdening yourself:) Right beyond the border crossing there is a complimentary bus to “International tourist terminal“. There you have option to proceed to Siem Reap with bus (9USD, 4 hours) or with shared taxi (12USD, 3 hours). All taxi cars are Toyota Camry 5-15 years old. By the way, on Cambodian side much more people speak English. And there is a brand new road from the border to Siem Reap: forget all tales about bumpy and dusty travel – its only a legend now! Once in Siem Reap, you get from taxi to complimentary tuk-tuk that takes you to the hotel or guest house. If you do not have any advance booking tuk-tuk will take you to their preferred places within your indicated accommodation budget. So, our trip took 8 hours and we have spent just over 600 baths per person. P.S. All complimentary things have their own price:) On this trip they have limited our choices, so I believe that there are even more cheap alternatives to get from Bangkok to Siem Reap.

———————

Some advice about visiting Angkor Wat.

November-December months are the best to come here because then there is cool and dry season. It is a good idea to go there for at least 2 full days. Daily ticket to temples costs 20USD. For the first day take a guided tour (small tour) to the major temples – negotiate with tuk-tuk driver fare of 10USD (15 USD should be for a grand tour). We prefer taking a private guide and we stick to this rule in Angkor Wat -25 USD and 6 hours of very informative tour that covered not only history on temples, but also some hot issues of modern Cambodian life, including civil war and fighting factions. For a lunch we went to Khmer restaurant in Angkor Wat – food was good but price exceeded expected level: 5-6USD per meal (for comparison, at Thai border good quality Thai food and bear cost us 5USD for 2 persons!) For the second day we have rented bicycles (4.5USD) and went for “grand tour“ (aprox 30 km) on our own. We followed advice of tour guide to go counter clock wise enjoying shadows on the road and good light falling on temples. Souvenirs and refreshments prices around temples are HUGE! Negotiate them down at least by 2 times:) And the best way to buy is in places where there are just few sellers around, otherwise hordes of obtrusive sellers are appearing next to you if you touch any souvenir.

Hordes of sellers near Angkor temples

Hordes of sellers near Angkor temples

———————

Some notes about Siem Reap

This is tourist area (2 million visitors a year!), so don’t expect provincial pricing:) All prices are in USD, all ATMs dispense USD ! Change is given in USD as well. Otherwise, Lonely planet is a good guide about this town.

Paskelbta temoje Kambodža / Cambodia, Tailandas / Thailand | Komentarų: 2

Koh Phi Phi kitomis akimis

Na va – pagaliau atkeliavome į Koh Phi Phi salą. Daug apie ją buvome skaitę, girdėję, žiūrėję. Daug ooh aah kaip gražu nuostabu. Ir likome nesužavėti… Gal jau tikrai per daug išpuikome? Gal reikia porą mėnesių į ofisą vėl užsidaryti 🙂

Na bet apie viską iš pradžių. Salos grožio – įspūdingų uolų, smėlėtų paplūdimių ir begaliniai žydro vandens – tikrai netrūksta. Bet…

Visų pirma nustebome, kai reikėjo susirasti viešbutį: visos kainos gerokai viršijo lūkesčius. Galų gale nutarėme paišlaidauti ir užsisakėme, mūsų supratimu, labai prabangų variantą.

Atplaukėme į salą su keltu ir pasirodė, kad patekti į mūsų kurortą (kvailas žodis, bet kaip kitaip išversti resort???), reikia imti taxi valtį už daug pinigų. Ir kito kelio nėra! Poilsiavietės internetiniame puslapyje apie tai nebuvo nei žodžio ir varianto, kad pats viešbutis pasirūpintų mūsų atvykimu iki vietos, irgi nebuvo.

Susimokėjome ir pagaliau atkeliavome iki vietos. Gavome atskirą namelį netoli jūros. Tikrai gražus ir nuostabus, visai toks pats kaip gyvenome Koh Tao. Tik kažkodėl Koh Phi Phi namelis kainuoja  4(!) kartus brangiau…

Istorija tęsėsi ir toliau. Atsisakėme nardyti, nes kainos buvo 2-3 kartus didesnės negu Koh Tao, maistas kainavo apie 50% brangiau, gėrimai 3-4 kartus brangiau…

Pasijutome kaip uždaryti rezervate – gyveni vienoje vietoje, kur aplinkui yra jūra ir dar kokie 4 kiti tokie kurortai. Iš čia gali iškeliauti tik taxi valtimi už daug pinigų. Sausuma nėra kelių. Gali maudytis jūroje arba baseinėlyje. Dar gali degintis. Pliaže arba prie baseinėlio. Dar gali maudytis ir degintis. Pliaže arba prie baseinėlio. Neviltis…

Na, bet antrą dieną pasiėmėme taxi valtį visai dienai ir iškeliavome apžiūrėti Koh Phi Phi salų (Phi Phi sudaro 6 salos, 2 iš jų yra pagrindinės Don ir Leh). Salų grožis atpirko visus nemalonumus. Pažiūrėkite patys.

 

Paskelbta temoje Tailandas / Thailand | Komentarų: 7