———————-

Last diving day of our long trip was scheduled at Sipadan. Kind of dessert for us, with number of sharks, turtles and tremendous shoals of jack fish and chevron barracudas. It was our fourth visit to this island, where visibility can reach for more than 40 meters, but we were not lucky to see shoal of hammerheads. And the last diving day was very adventurous. On one dive (that was Audrone’s 200th, so she expects some congratulations ) current swept us to the deep blue and we were fining for half an hour navigating only with compass and dive computer. On our last dive Egis was attacked by insane Titan Trigger fish and the fight lasted for a couple of minutes (some  -names to be omitted – were enjoying the fight, taking videos and betting )

Anyway, please enjoy some pictures from divers’ Mecca  while we are packing our gear. And we definitely want to come back!

Vaizdas iš povandeninės olos / Turtle cave inside-out view

650 metrų skardis prie pat paplūdimio / Ridge of 650 meters drop off

Tunas 2m / 2 m tuna

One day -three dives and here is the result:  giant barracuda, 10 frog fishes, 3 leave scorpion fishes, bunch of ghost pipe fishes, pygmy sea horse and blue ringed octopus! Only eagle rays were out of our sight today… Anyway, tomorrow is our last (fourth) trip to Sipadan, fingers crossed for spotting eagle rays and hammerheads.

Also, we did two night dives – one in Semporna (just by floating fish factory) – very trashy and stinky place with lots and lots of nice and weird stuff including flamboyant. Another night dive was at Mabul – nice and easy with lots of crabs and small stuff like pop-corn cuttlefish.

——————————————————————————————————————

3 olimpinės savaitės netoli Sipadano prabėgo šuoliais. Gyvename tai purvinoje Sempornoje, tai ramiame Mabulo kurortėlyje – žodžiu, kraustomės, kad nepamirštume kaip kuprines susipakuoti. Iš Mabulo patogiau nardyti pietinėse salose – apie Mabulo, Kapalai ir Siamil salas, iš Sempornos greičiau (sąlyginai, nes vis tiek valandą plaukti) gali pasiekti šiaurines salas: Sibuan, Mataking, Mantabuan.

Kiekvienoje saloje yra maža karinė bazė, kurioje prisiregistruojame, kartais virš galvos ratus suka karinis lėktuvas, stebintis, ar mums viskas gerai – viskas organizuota taip, kad būtų išvengta piratavimo ir žmonių grobimų.

Nardymo vietos čia labai įvairios, nors kartais į tą pačią vietą grįžtame po keletą kartų – ir vis tiek įdomu. Tiesa, pastarąsias keletą dienų  sėkmė nuo mūsų nusisuko. Plaukiant į Siamil salą (apie valanda kelio nuo Mabulo) įgula apsiskaičiavo ir pasiėmė per mažai kuro. Pakeliui esančioje salelėje pirktas kuras baigėsi 50 metrų iki prieplaukos – gerai, kad srovė buvo palanki, tai pristūmė arčiau. Tos pačios kelionės metu nardymo gidas, kaip ir privalo, pateikdavo nardymo planą, tačiau po to darydavo viską priešingai – taip, kad likome nepamatę miniatiūrinių jūros arkliukų, kuriais nardymas prie tos salos labai įžymus. Kitą dieną užsisakėme 3 nardymo vietas, paprašėme “akylo” vietinio nardymo gido, žinančio, kur ir ką parodyti ir… Pirmo nėrimo metu nepamatėme nieko ypatingo. Antro nėrimo metu gidas įšoko į vandenį užsuktu balionu, vos neiššoko iš 12 metrų gylio, susinervino ir  … pasiklydo.  Prie koralo su jūros arkliukais priplaukėme tik tada, kai mūsų kompiuteriai paskelbė dekompresinio nėrimo pradžią, tad neliko nieko kito, kaip stipriai sukandus dantimis reguliatorių kilti į paviršių. Tos pačios dienos trečias nėrimas buvo gražus ir ramus, tik srovė mus nunešė tiek, kad pusvalandį laukėme laivo, kol pamatys mus tolumoje ir priplauks. Tada paaiškėjo, kad kitos grupės matė keletą Eagle Ray (nenardantiems: 2 metrų skersmens povandeniu skraidantis kilimas http://en.wikipedia.org/wiki/Eagle_ray   ir įspūdžiai, neišblėstantys savaitėmis). Ir, be abejo, kitos grupės vedlys buvo vakarykštis mūsų nardymo gidas, kurio mes atsisakėme…  Na, o dienos įvykius vainikavo incidentas, kai Audronė lipdama nuo saulės denio užlipo ant ne vietoje padėtos kaukės, kurios stiklas pažiro į šipulius – nedidukai įbrėžimai nėra pavojingi, tačiau skausmingi, nes jūros vanduo griaužia. Vienok, tai nesutrukdė nueiti į naktinį nėrimą, tad prisižūrėjome krabų, mažučių cuttle fish, keleta aštuonkojų, bet žieduotojo aštuonkojo taip ir nepamatėme.

Beje, tai antras naktinis nėrimas čia – pirmąjį prieš kelias dienas darėme prie Sempornos. Vietiniai nardymo gidai atsargiai klausinėjo, ar nebus baisu pamatyti daug šiukšlių, taip morališkai mus ruošdami būsimiems vaizdams. Pati nardymo vieta yra po žuvų fabrikėliu pastatytu ant polių, tad netrukome įsitikinti, jog gyviams maisto čia pakankamai, o ir slėptis jiems yra čia kur – visur skardos, padangos ir dar visokio šlamšto. Daugiau nei valandą tyrinėjome 10×5 metrų plotą: patys gražiausi ir bjauriausi krabai, cuttle fish, flamboyant, ir visokie spalvoti kirminai aplink. Tik po to labai labai norėjosi kūną prausti net su dantų šepetėliu  

Na, bet nesėkmių ruožas sėkmingai praeitas. Šiandien per vieną nėrimą pamatėme ir žieduotąjį aštuonkojį, ir ghost pipe fish, ir leave scorpio fish, ir keletą frog fish, ir gigantišką mureną, ir ne mažiau gigantišką barakudą, jau nekalbant apie keletą puošnių nudibranch’u.

Trumai apie žieduotąjį: taip pats pavojingiausias žinomas jūros gyvis, ir būdamas tik sprindžio dydžio, gali savo nuodais nužudyti 25 žmones per kelias minutes. Gali kąsti ir žmogui, jei suerzintas arba ant jo užlipo. Nuodai veikia per kelias minutes paralyžuodami kūną, tad auka nebegali kvėpuoti, nors yra pilnai sąmoninga. Bet, žinant kaip suteikti pirmąją pagalbą, išgyventi tikimybė didelė – tiesiog reikia daryti dirbtinį kvėpavimą. (šaltinis http://en.wikipedia.org/wiki/Blue-ringed_octopus)

Scorpionfishes

Frogfishes

Ghost pipe fish

Ribbon morey eel

Small creatures: pygmy sea horse, shrimps

Spot a pygmy / Surask pygmy

pygmy

Night dive / Naktinis

Blue ringed octopus

Visų pirma čia atkeliauti nėra taip paprasta, nes tarptautinių skrydžių į artimiausią aerouostą Tawau praktiškai nėra. Todėl teko skristi per didesnį miestą Kota Kinabalu. Šalia jo yra viena aukščiausių pietryčių Azijos viršukalnių – kalnas Kota Kinabalu. Kyšanti virš 4 km viršukalnė yra mylima laipiotojų-mėgėjų, nes į ją galima įkopti be specialaus pasiruošimo, nors kojytės po to skauda keletą dienų. Bet šį kartą praleidome tą malonumą ir patraukėme prie jūros.

Pati Sipadan sala yra gera valanda kelio greitaeigiu kateriu nuo kranto. Nuo 2005 metų ši sala yra Nacionalinis Draustinis ir joje neleidžiama niekam gyventi. Todėl didžioji dauguma nardymo operatorių ir narų yra įsikūrę pajūrio mieste Sempornoje. Semporna pasirodė tokia, kaip mums ir pasakojo – mažas nešvarus miestelis.  Sipadane  yra ribojamas ir nardymas – per dieną gali atvykti tik 120 narų. Kadangi nardymo operatorių yra nemažai, tai tenka dalintis tuos leidimus. Mūsų operatorius per dieną į Sipadaną galėdavo atvežti apie 7-8 narus. Todėl norintys panardyti Sipadane turi rezervuotis vietas iš anksto ir iš karto susitaikyti su tuo, kad vieną dieną nardys pačiame Sipadane, o 3-4 – kažkur aplinkinėse salose.

Pirma mus labai papiktino tokia tvarka – sakėme NORIME Į SIPADANĄ! (čia aišku sau mintyse). Bet po pirmos dienos nardymo susižavėjome ir aplinkinėmis salomis – panardę Kapalai ir Mabul atsivežėme pilną fotoaparatą įdomiausių nuotraukų.

Pirmas keletą dienų dienotvarkė buvo maždaug tokia – 8 val ryto prisistatai nardymo centre, sužinai į kurią salą šiandien keliausi, susirenki savo nardymo įrangą ir lipi į greitaeigi katerį, tuomet gerą valandą plauki iki nardymo vietos. Neri tris kartus, tarpuose kaitiniesi tropinėje saulutėje, valgai atsivežtą maistelį ir sisioji (atsiprašau) į jūrą . Po to vėl gera valanda kelio iki Sempornos ir pėdini namo.

Bet sužinojome, kad yra ir geresnis pasirinkimas – žinoma už tam tikrą papildomą sumą pinigų. Neatsispyrėme. Savaitei apsistojome mažoje salytėje Mabul. Čia viskas atrodo kaip rojuje. Ant balto smėlio pakrantės stovi mediniai namukai su kabančiais hamakais ir jaukiais foteliukais. Aplinkui dar pora kurortų ir vietinių gyventojų kaimelis. Daugiau jokios civilizacijos. Iki nardymo vietų dabar plaukiame 2-5 minutes ir po kiekvieno nėrimo grįžtame į savo salelę. Džiaugiamės šituo gėriu kol turime

Ir apie patį nardymą Sipadane. Jau turėjome tą laimingąją dieną kai plaukėme ten nardyti. Diena pasitaikė audringa, didelės bangos sudrumstė jūrą ir matomumas buvo toli gražu ne idealus. Sipadane vėžliukų tikrai netrūko – per tris nėrimus pamatėme kokius 20. Praplaukė ir pora nedidelių rykliukų. Bet tuo gėris ir baigėsi. Jeigu paprastai iš trijų nėrimų parsivežame apie 150 nuotraukų, iš kurių 10 būna tikrai gerų, tai iš Sipadano parsivežėme 40 ir nei vienos vertos dėmesio… Na bet – tikimės kad bus ir geriau – dar turime porą savaičių čia.

——————————————————————————————

Ten out of ten divers we met envied us when we tell about our plans to spend few weeks diving in Sipadan area. That had risen sky-high our expectations level as well. By luck and chance we met few people who work (Chris and Steve) or have spent (Rob) some longer time here and their advices were very valuable.

First of all – divers’ Mecca Sipandan – that is a small island on the edge of continental shelf with drop-offs reaching sea bottom at hundreds meters. Near to that island (40-60 minutes by speedboat) there are Mabul and Kapalai islands. Only 120 divers per day are allowed to dive at Sipadan national park, therefore you need to book rather in advance to get there. And while you are waiting for a dream day you can still enjoy other diving sites.

Most dive operators are established in Semporna – rather dirty town, but who cares when most of the day you spend at the sea? Reaching dive sites from Semporna resembles rush hour commuting as it would be like getting to your office. And usually it takes one hour one way So, no surprise that one out of three weeks in this area we are about to stay at paradise style dive resort in Mabul.

Dive sites next to Sipadan are nice and attractive to us even now, after more than 40 dives over last 4 weeks . So, diving at Sipadan we consider as some kind of desert after having  our entrée at the Great Barrier Reef in Australia in January, main course at 4 locations in Philippines that are listed among top 10 World diving destinations (of course, different sources make the different lists , but, anyway, we do not complain about the locations we have visited so far)

And now, finally, we are heading to Sipadan. Usually, on each diving day we take 150 photos. From Sipadan we brought only 40… The reason – storm a night before ruined visibility. They say it was not so bad over last 4 months as that day. Anyway, while we are waiting for the next scheduled trip, you can enjoy some pictures from other than Sipadan dive sites.

Namukai Mabul saloje

Hamakas prie namelio

Vietiniai vaikai taip lipa į palmes

Ir pati pirma nėrimo Sipadane minutė / The very first minute of dive at Sipadan

Anilao, kaip ir Sabangas yra Filipinų geriausių nardymo vietų dešimtuke. Nors ir netoli vienas nuo kito, abu kurortai ir jų nardymo vietos skiriasi kaip diena ir naktis. Visų pirma, Anilao nardymo centrai nėra taip tankiai išdėstyti, kaip Sabange, čia nėra JOKIO naktinio gyvenimo, tačiau galima klausytis kažkur dainuojamos, tiksliau – bliaunamos, karaoke. Tad realiai neturi pasirinkimo net kur maitintis – tik savo nardymo kurorte, juolab ir nardymo pakete maitinimas įtrauktas. Ir dar, visi Anilao kurortai tušti – visiška priešingybė nuo Sabango – tad 4 dienas leidome japonų valdomame kurorte, kuriame be mūsų ilsėjosi (nenardė) viena japonų šeima, tad kurorto darbuotojų skaičius ženkliai viršijo svečių skaičių. Ir maistelis buvo tik japoniškas, kas nėra blogai lyginant su filipiniečių virtuve.

Per 3 nardymo dienas nepersistengdami nėrėme 8 kartus 6 skirtingose (labai skirtingose) vietose ir jau pačią pirmą dieną du nėrimai atėmė žadą. 15 minučių kratėmės per bangas greitaeigiu kateriuku iki Secret Bay nardymo vietos.

Per 2 valandas pripleškinome virš 170 nuotraukų, kai kurių gyvių net ir pavadinimų nežinome

Daugiausiai laiko praleidome stebėdami  (ir persekiodami) aštuonkojus, tad žemiau, tiesiog fotoreportažas.

p.s.1

Tiems, kurie nenardo – muck diving (paraidžiui “mėšlinas nardymas”) visai nereiškia taškymosi srutose Tai vieta, kur upės suneša maistingas nuosėdas į jūrą, kur koralai yra greičiau išimtis, o ne būtinybė, kur smėlis būna juodas arba padengtas dumbliais. Ir kur gyvena pačios keisčiausios būtybės…

p.s.2

Kam įdomu:  “mimic octopus” pasižymi tuo, kad apsimeta kitais jūros gyviais, pavyzdžiui jūros gyvate ir taip saugosi nuo priešų. Ir iš vis – daug jūros gyvių mėgsta kuo nors apsimesti, kaip pavyzdžiui, Ghost pipe fish apsimeta koralais:)

——————————————————————————————————————————————–

After boat transfer from Sabang,  we had to travel with tricycle and jeepney and  then tricycle again. I am still wondering how roaring and yowling tricycle managed to climb a steep hill with two passengers and our 50 kilo luggage. Anyway, we have got from Sabang (Puerto Galera) to Anilao .

Both, Anilao and Sabang, are among top 10 diving destinations in Philippines. While Anilao is relatively close to Sabang, diving is somewhat different here. First of all, Anilao resorts are empty (only one Japanese family was staying at our resort , and resort’s staff number greatly exceeded number of guests ), night life is absent here (but you can clearly hear someone singing karaoke across the bay ), as well as choices where to fill stomach are limited to dive resort only. Thus, we had to stick to full board dive package. Thereafter we were pleasantly surprised, that resort is dedicated to Japanese customers and 3 times a day we were served with Japanese  cuisine dishes.

As about diving sites – despite relative proximity to Sabang, diving is very different here. Marine life is abundant and variety is greater at Anilao, however diving services (and prices) are better at Sabang.

First two dives were at muck dive site called Secret Bay. During 2 hours we made over 170 pictures of various creatures, some of them we were not able to identify Most of the time we spent chasing mimic and common octopuses, and taking pictures of weird and beautiful creatures. Enjoy and comment…

Shrimp / Krevete

Shrimp / Krevete

Po 3 valandų nuobodaus laiko kelte, pasiekėme Pietinę Naujosios Zelandijos salą.  Kaip ir kiekvienoje aplankytoje šalyje gamtovaizdžių įspūdžius įvairiname kulinariniais. Tiesa, Naujoji Zelandija nepasižymi ypatinga virtuve (nebent laaabai riebiais padažais ant ne mažiau riebios avienos), bet imigrantų iš pietų Europos dėka, ne kartą ragavome puikius itališkus patiekalus (atsižvelgdami į skaitytojų komentarus, šį kartą patiekalų nuotraukų nedėsime ). Aplankėme 5 Malborough regiono vyno ūkius, papildėme vyno atsargas automobilio bagažinėje ir išskubėjome į Kaikurą – miestelį, šalia kurio nuolat plaukioja kašalotai. Ne veltui skubėjome, nes tikriausiai visi salos gyventojai tą dieną jau buvo ten, tad nakvynę radome tik pravažiavę 2 valandas kelio. Vienas iš pakelės vaizdų :

Pakeleje

Nepatingėjome išsukti iš pagrindinio kelio, kad aplankytume kaimelius ant vandenyno kranto bei apžiūrėti  unikaliai vandens erozijos paveikto smiltainio.

Katedros bokstai kalno slaite

Iš rytinės salos pusės į vakarinę galima nuvykti tik per 3 perėjas, pasirinkome pačią gražiausią Artur Pass, tačiau taip lijo, kad geriausiu atveju matėme šlaitus į bedugnę ir retkarčiais apsemtus kelio ruožus.  Tiltai per upes čia irgi ypatingi – vienos juostos, tad reikia įžvelgti, ar ant kelių šimtų metrų ilgio tilto nėra iš priekio atvažiuojančio automobilio arba… traukinio.

Tiltas

Viena iš salos įžymybių – ledynai, kurių liežuviai nusileidžia iki 1.8 km virš jūros lygio. Kai važiuoji pro palmes ar žmogaus ūgio paparčius, tikrai sunku patikėti, kad kitapus slėnio pamatysi ledynus.

Kelias i ledyna

Ledynas uz 1 km

Kad pasiektume ledyną, reikia perbristi keletą upių (vanduo ledinis, tad veide nesistenkite įžvelgti šypsenos )

Basomis per upe

 Poledinė upė – vandens srautas neša 1 metro skersmens ledo luitus, tad į ją geriau nebristi…

Ledonesis

Vakarykštė liūtis atnešė ledo luitus keletą šimtų metrų nuo upės vagos

Poilsis ant ledo luitu

 Prasimušę saulės spinduliai kitomis spalvomis nušvietė kalnus…

Ta pati upė vieną dieną gali būti siaura, o kitą – plati…

Upes vaga

Po kelių dienų vėl grįžome į rytinę pakrantę, į Kaikurą, ir, nors radome nakvynę, nepavyko patekti į laivus, plaukiančius prie kašalotų poilsio vietų. Pasirodo, vakar buvo audra, ir atšaukė keletą reisų. Kai praleidome kelias valandas vildamiesi, jog neateis prieš dieną ar daugiau užsirašę turistai, pasirinkome kitą alternatyvą – skrydį mažu lėktuvėliu.

Kaikura is oro

Mama ir jauniklis

Visu ilgiu

Ikvepk, iskvepk

Uodegos mostas

 Prie Kaikuros vandenyne yra tektoninis lūžis, todėl visai netoli kranto jūros gylis staiga krenta iki kelių kilometrų. Vandenyno srovės tokiose vietose suneša daug maisto, kuriuo maitinasi būriai kašalotų. Jie ilsisi ir kvėpuoja paviršiuje iš šnervių leisdami fontanus garų, o po to mosteli uodega ir iki valandos laiko praleidžia po vandeniu. Pasak vietinių, mūsų užfiksuoti gyviai yra vidutinio dydžio (12 metrų).

 Į Australiją išskridome iš ChristChurch – labai jaukaus miestelio su savita dvasia.

Angliškos ir Venecijos kultūros simbiozė

Sachmatu partija

Miesto centras

Iki pasaulio regbio čempionato liko...

Naujos nuotraukos iš Filipinų.  Ir visiškai jokio teksto – šiuo metu atostogaujame

——————————————————————————————————————————————— 

Po bemiegės nakties lėktuvuose ir dar 4 valandų kelionės automobiliu pasiekėme Malapascua salelę  (šiauriau Cebu salos).  Saloje vien nardymo centrai ir kurortukai narams, tad nebuvo sunku išsirinkti sau tinkamą.  Narus čia traukia galimybė pamatyti Tresher ryklius, ypatingus tuo, kad uodega gali siekti pusę jų kūno ilgio. Be to, aplink yra kitų nardymo vietų, kur galima pasidžiaugti mažais jūros gyviais – krevetėmis, bestuburiais, krabais – tikras rojus fotografams po vandeniu.  Taip pat dar tikimės pamatyti ir mantas – beldžiam į medį, kad rytojaus išvyka būtų nepamirštama, kaip ir šįryt
Kėlėmės dar neprašvitus, prieš 5 ryto, tam kad su pirmais saulės spinduliais pasiektume povandeninę salą-kalną kurios viršūnė yra 22 metrai po vandeniu, o šlaitai nugrimzdę virš 100 metrų.  Paryčiais maitintis čia užsuka ilgauodegiai rykliai. Pralaukę maždaug 15 minučių pamatėme pirmąjį ryklį, greičiau jo šešėlį. Dar po 15 minučių 4 metrų ryklys, kurio uodega sulig žmogaus ūgiu, pradėjo sukti ratus netoliese.  Pasigrožėkite grakščiais judesiais ir aštria kaip kardas uodega (sako, keli neatsargūs žvejai atsisveikino su savo galva).
Atrodo,  jau pasiekėme tą nardymo stadiją, kai bendras koralų grožis nebeatima žado – vis labiau norisi kabėti virš kelių koralų ir stebėti juose verdantį gyvenimą – skaidrias kaip stiklas krevetes, mažus krabelius ir šliaužiančias spalvotas sraiges.

Thresher shark

Frog Fish (red in the center/ raudona centre)

Black frog fish

Sraige / Snail

Lionfish

Zeabra Shrimp (small stuff in the center)

Nude branches

Another nudibranch

Just another nudibranch

However, it is not difficult to understand how lively these reefs are – spotting 3 turtles and 2 reef sharks and a school of rather large barracudas  on the same dive!  Or at night dive taking pictures of a sleeping in a cave 2 meter long turtle and later on finding yourself in a middle of sharks circling around the boat.  Enjoy the beauty!

————————————————————————————————————————-

Per pastarąsias 3 dienas plaukiojome palei Didįjį Barjerinį Rifą apie 30 jūrmylių nuo Cairns miestelio. Audringa jūra neleido laisvai priplaukti prie visų planuotų rifų, o matomumas vandenyje kartais sumažėdavo iki 7 metrų. Dėl stipraus vėjo vilktis permirkusį apsauginį kostiumą (kuris saugo nuo medūzų, bet nešildo) buvo ypač nemiela, tad norėdavosi kuo greičiau šokti į 27-28 laipsnių vandenį. Paskaičiavome, kad per 50 valandų nėrėme 11 kartų ir per 300 nuotraukų – gana varginanti veikla, tad grįžę į krantą vėlyvo vakaro nesulaukėme:)

Nepaisant sudėtingų nardymo sąlygų koralų grožis ir gyvybės gausa tikrai mus sužavėjo. Nedažnai pasitaiko, kai vieno nėrimo metu gali pamatyti 3 vėžlius, keletą rifų ryklių ir būrį medžiojančių barakudų! Vieno naktinio nėrimo metu fotografavome 2 metrų dydžio miegantį vėžlį, o iškildami atsidūrėme tarp kelių ryklių! Pasigrožėkite  rifo gyvenimu!

Barracudas

Close encounter... / Arti...

Nemo, Original

Morning encounter / Rytine medziokle

Very Shy... / Kuklus...

Kitą rytą atsibudome viešbutyje, kuris buvo keletą kilometrų nuo miesto centro. Kadangi buvo Kalėdos, tai nevažinėjo nei traukiniai, nei autobusai, ir iki centro nusigauti neturėjome galimybių. Taip pat nedirbo ir jokios maitinimosi įstaigos, išskyrus nuostabų McDonalds restoraną – puiki vieta Kalėdų pietums . Negana to, pasirodė, kad tokiu metu kiviai (taip save vadina Naujosios Zelandijos gyventojai, pagal paukštį kiwi) atostogauja, nes vaikai šiuo metu turi vasaros atostogas. Todėl visi automobiliai išnuomoti ir laisvų nėra…  Dieną išgelbėjo parkas, kurį parekomendavo viešbučio darbuotojas. Priešingai negu išmirusios gatvės, parkas tiesiog klegėjo nuo piknikaujančių ir besilinksminančių žmonių gausos. Nuo kalno, esančio viduryje parko, atsivėrė visa Oklendo panorama. Taip pat NZ patvirtino savo, kaip avelių šalies, vardą. Didžiojoje dalyje parko ganėsi avelės (NZ-joje yra 4 mln gyventojų ir 40 mln avelių .

Kitą dieną pagaliau nusigavome iki Oklendo centro. Tačiau jis greitai užmušė mus savo nuobodumu ir stipresnių įspūdžių patraukėme į kinoteatrą (Šerlokas Holmsas mūsų nenuvylė ).

Bet juk negali būti blogai Naujojoje Zelandijoje. Vis dėlto radome autonuomą, kuri turėjo vieną laisvą prabangų 10 metų senumo Nissan Sunny, kurį mums sėkmingai išnuomojo. Reikia pastebėti, kad kivių automobilių parkas daro įspūdį savo paprastumu: dažniausiai tai 5-15 metų senumo kompaktinės klasės automobiliai. Todėl mūsiškis labai puikiai įsipaišė į kontekstą.

Patraukėme į salos vidurį, į Rotorua regioną. Jis garsus savo vulkanine kilme ir geizeriais. Jau įvažiavę į miestą pajutome geizerių kvapą – kažkas panašaus į supuvusio kiaušinio. Praktiškai jau norėjome apsisukti ir važiuoti atgal, bet smalsumas nugalėjo. Tiesiog viduryje miesto, parke gali pamatyti burbuliuojantį ir garuojantį vandenį, kunkuliuojantį purvą.

Taip pat Rotorua garsi moarių gausa. Moariai – tai vietiniai NZ gyventojai, kurie dar prieš keletą šimtmečių keliautojus gąsdindavo savo kanibališkais įpročiais. Šiandien jie kur kas svetingesni. Buvome nuvykę į vietinių kaimelį, kur galėjome susipažinti su jų kultūra, pasižiūrėti tradicinių amatų, šokių ir paragauti jų maisto. Kažkas panašaus į lietuviškas Rumšiškes.

Dar piečiau yra Tangariro Nacionalinis parkas. Jį sudaro trijų ugnikalnių grandinė. Vienas iš jų yra pakankamai aktyvus ir šiomis dienomis – prieš porą metų jis spjaudėsi karštomis uolomis. Šiame parke buvo filmuotas ‘Žiedų valdovų’ filmo Mordoras. Apskirtai kiviai dievina šį filmą ir jo režisierių Peter Jackson. Filmas ne tik susižėre 11 Oskarų, išgarsino turistinę Nzelandiją, bet ir papildė šalies biudžetą didžiąją dalimi išleistų 600 mln USD. Praktiškai kiekvienas naujazelandientis ar jo draugas/giminaitis vienaip ar kitaip prisidėjo prie šio filmo.

Kadangi nenumaldomai artėjo Naujieji metai ir juos norėjome sutikti NZ sostinėje Velingtone, tai  patraukėme ten. Pagal Lonely Planet rekomendacijas nutarėme pravažiuoti keliu palei Whanganui upę. Pasirodė, kad jis vingiuoja serpantinais palei upės slėnio skardžius, tai yra žvyrkelis, jame sunkiai prasilenkia dvi mašinos ir jis tęsiasi gerą 100 kilometrų. Bet nuostabūs vaizdai atpirko vairavimo ypatumus.

Velingtoną pasiekėme laiku (t.y. dar iki Naujų metų), greitai susiradome vietą gyventi ir patraukėme į miestą. (Geresniam supratimui apie žmonių kiekį NZ – sostinėje gyvena 164.000 gyventojų). Tikrai skaniai pavalgėme vakarienę restorane-laive ir patraukėme ieškoti naujametinių linksmybių. Ėjome link koncerto garsų centre, tačiau kelią pastojo griežti užrašai, neleidžiantys eiti toliau su alkoholiu. Mes nenorėjome atsisakyti savo šampano butelio ir prisėdome laukti kulminacijos prie vandenyno. Apie dvyliktą iššovė vienas privatus fejerverkas ir sulaukė daug ovacijų. Mes dar pasijuokėme, kad jeigu žmonės taip džiaugiasi tokia smulkmena, tai ko reikia laukti toliau. O toliau iššovė viena a la patranka ir… tuo Naujametiniai fejerverkai baigėsi… Va taip…

 SU NAUJAIS VISUS!!!

Avelės viduryje miesto parko

Oklendas

Kunkuliuojanti ir burbuliuojanti Rotorua

Maorių svečių pasitikimo ceremonija

Gali patikėti, kad jie vis dar valgo žmones...

Tongariro ugnikalniai

Mordoras iš 'Žiedų valdovai'

Whanganui upės slėnis

Gulintis riteris / Fallen Poor Knight

Šiandien uždarėme nardymo  2009 sezoną – panėrėme Naujosios Zelandijos šiaurėje  esančiose Poor Knight salose. Garsusis Žanas Kusto šias salas paminėjo pasaulio geriausių nardymo vietų dešimtuke. Galime patvirtinti, kad tikrai ne veltui:)

Pačios salos – tai prieš 70 tūkstančių metų sprogusio mega ugnikalnio likučiai – sako, kad kraterio skersmuo buvo keliasdešimt kilometrų, o kalno aukštis per 1 km virš jūros lygio.

Salas atradęs Džeimsas Kukas, rado panašumų su kovoje kritusio riterio palaikais – iš dešinės galva, kūnas ir kojos.  Tuo metu salose esančiose olose gyvendavo nuo 100 iki 400 gyventojų. Kapitonas Kukas siekdamas genties vado palankumo, padovanojo keletą paršiukų. Pasirodo, tai buvo ypač vertintas turtas, tad kitos salos genties vadas panoro irgi jų įgyti, bet Vargšo riterio salų gyventojai nesutiko ir užsitraukė kaimynų nemalonę – buvo užpultas ir išžudytas kaimas, kol kaimo vadas kariavo kažkur kitur. Grįžęs ir radęs suniokotą salą, jis paskelbė salą TABU, t.y. vieta, kur niekas neturi teisės įžengti.  Beje, visa tai vyko apie 1800 metus ir nuo to laiko sala negyvenama, ir kartu su aplinkiniais vandenimis yra draustinis.  Paskutiniai sulaukėję paršiukai buvo sumedžioti prieš keletą dešimtmečių, tad dabar saloje gyvena tik paukščiai ir ropliai. Bent kelių rūšių paukščių yra po 2.5 mln, arba po 1 paukštį salos kvadratiniam metrui.

Nardymas buvo ypatingas dideliu žuvies kiekiu, mums neįprastomis žolėmis, kempinėmis bei povandeninėmis olomis.  Tiesa, nors tai laikoma subtropine nardymo vieta, ir nardymo sąlygos buvo ypač geros, vandens temperatūra buvo nuo 16 iki 18 laipsnių, tad nuomotuose peršlampančiuose nardymo kostiumuose iškentėme vos po 40 minučių -   žemiau esančiuose vaizduose tikriausiai pavyks išgirsti ir mūsų dantų kalenimą, ir įžvelgsite rankų drebėjimą:)

Antra didžiausia pasaulio ola

Skorpionžuvė

Nedidukė murena tarp žolių

Viena įspūdingiausių povandeninių olų pasaulyje. Vaizdas is apačios.

Ta pati ola kitu kampu

1.5 metro skersmens stingrėjus daugiau norma nei išimtis

Kievienoje oloje pilna žuvų