Anilao Muck Diving (LT/ENG)

Iš Sabango (Puerto Galera) persikėlėme atgal į Luzono salą ir jeepney (džipo ir mikroautobuso hibridas) bei triračiu motoroleriu atbarškėjome į Anilao (keista, kad triratukas nesulūžo nuo mūsų 50kg bagažo).

Anilao, kaip ir Sabangas yra Filipinų geriausių nardymo vietų dešimtuke. Nors ir netoli vienas nuo kito, abu kurortai ir jų nardymo vietos skiriasi kaip diena ir naktis. Visų pirma, Anilao nardymo centrai nėra taip tankiai išdėstyti, kaip Sabange, čia nėra JOKIO naktinio gyvenimo, tačiau galima klausytis kažkur dainuojamos, tiksliau – bliaunamos, karaoke. Tad realiai neturi pasirinkimo net kur maitintis – tik savo nardymo kurorte, juolab ir nardymo pakete maitinimas įtrauktas. Ir dar, visi Anilao kurortai tušti – visiška priešingybė nuo Sabango – tad 4 dienas leidome japonų valdomame kurorte, kuriame be mūsų ilsėjosi (nenardė) viena japonų šeima, tad kurorto darbuotojų skaičius ženkliai viršijo svečių skaičių. Ir maistelis buvo tik japoniškas, kas nėra blogai lyginant su filipiniečių virtuve.

Per 3 nardymo dienas nepersistengdami nėrėme 8 kartus 6 skirtingose (labai skirtingose) vietose ir jau pačią pirmą dieną du nėrimai atėmė žadą. 15 minučių kratėmės per bangas greitaeigiu kateriuku iki Secret Bay nardymo vietos.

Per 2 valandas pripleškinome virš 170 nuotraukų, kai kurių gyvių net ir pavadinimų nežinome

Daugiausiai laiko praleidome stebėdami  (ir persekiodami) aštuonkojus, tad žemiau, tiesiog fotoreportažas.

p.s.1

Tiems, kurie nenardo – muck diving (paraidžiui “mėšlinas nardymas”) visai nereiškia taškymosi srutose Tai vieta, kur upės suneša maistingas nuosėdas į jūrą, kur koralai yra greičiau išimtis, o ne būtinybė, kur smėlis būna juodas arba padengtas dumbliais. Ir kur gyvena pačios keisčiausios būtybės…

p.s.2

Kam įdomu:  “mimic octopus” pasižymi tuo, kad apsimeta kitais jūros gyviais, pavyzdžiui jūros gyvate ir taip saugosi nuo priešų. Ir iš vis – daug jūros gyvių mėgsta kuo nors apsimesti, kaip pavyzdžiui, Ghost pipe fish apsimeta koralais:)

——————————————————————————————————————————————–

After boat transfer from Sabang,  we had to travel with tricycle and jeepney and  then tricycle again. I am still wondering how roaring and yowling tricycle managed to climb a steep hill with two passengers and our 50 kilo luggage. Anyway, we have got from Sabang (Puerto Galera) to Anilao .

Both, Anilao and Sabang, are among top 10 diving destinations in Philippines. While Anilao is relatively close to Sabang, diving is somewhat different here. First of all, Anilao resorts are empty (only one Japanese family was staying at our resort , and resort’s staff number greatly exceeded number of guests ), night life is absent here (but you can clearly hear someone singing karaoke across the bay ), as well as choices where to fill stomach are limited to dive resort only. Thus, we had to stick to full board dive package. Thereafter we were pleasantly surprised, that resort is dedicated to Japanese customers and 3 times a day we were served with Japanese  cuisine dishes.

As about diving sites – despite relative proximity to Sabang, diving is very different here. Marine life is abundant and variety is greater at Anilao, however diving services (and prices) are better at Sabang.

First two dives were at muck dive site called Secret Bay. During 2 hours we made over 170 pictures of various creatures, some of them we were not able to identify Most of the time we spent chasing mimic and common octopuses, and taking pictures of weird and beautiful creatures. Enjoy and comment…

Shrimp / Krevete

Shrimp / Krevete

 

Cuttlefish / Sepija

Shrimp / Krevete

Nudibranch / Sliuzas

Another Nudibranch / Kitas šliužas

Another nudibranch / kitas šliužas

Ghost pipe fish / apsimetėlė žuvis

Scorpio fish ready for a party / Pasipuošusi skorpionžuvė

Shrimps on coral / Krevetės koraluose

Who am I? / Kas aš toks?

Fish in Muck / Žuvis dumble

Sole fish / Jūros liežuvis

Yellow sea horse / Geltonasis jūros arkliukas

Very curious sea snake / Labai smalsi jūros gyvačiukė

Another ghost pipe fish / Dar viena žuvis apsimetėlė

Madonna's Bra / Madonos liemenėlė

Mimic Octopus / Apsimetėlis aštunkojis

Same octopus / tas pats aštunkojis

Stone fish (?) / Akmenžuvė (?)

Seaworm / Kirmėlaitė

Sea horse / Jūros arkliukas

Common Octopus / Paprastasis aštunkojis

Blue eyed scorpionfish / Mėlynakė skorpionžuvė

Naujoji Zelandija – Pietų Sala

Gavome pastabų, kad per retai rašome į blogą Taisomės, ir grąžiname skolas – straipsnelį apie pietinę Naujosios Zelandijos salą. Taigi, po nykių Naujųjų sutiktuvių sostinėje Velingtone išplaukėme į pietus (ten, kur dar šalčiau…)

Po 3 valandų nuobodaus laiko kelte, pasiekėme Pietinę Naujosios Zelandijos salą.  Kaip ir kiekvienoje aplankytoje šalyje gamtovaizdžių įspūdžius įvairiname kulinariniais. Tiesa, Naujoji Zelandija nepasižymi ypatinga virtuve (nebent laaabai riebiais padažais ant ne mažiau riebios avienos), bet imigrantų iš pietų Europos dėka, ne kartą ragavome puikius itališkus patiekalus (atsižvelgdami į skaitytojų komentarus, šį kartą patiekalų nuotraukų nedėsime ). Aplankėme 5 Malborough regiono vyno ūkius, papildėme vyno atsargas automobilio bagažinėje ir išskubėjome į Kaikurą – miestelį, šalia kurio nuolat plaukioja kašalotai. Ne veltui skubėjome, nes tikriausiai visi salos gyventojai tą dieną jau buvo ten, tad nakvynę radome tik pravažiavę 2 valandas kelio. Vienas iš pakelės vaizdų :

Pakeleje

Nepatingėjome išsukti iš pagrindinio kelio, kad aplankytume kaimelius ant vandenyno kranto bei apžiūrėti  unikaliai vandens erozijos paveikto smiltainio.

Katedros bokstai kalno slaite

Iš rytinės salos pusės į vakarinę galima nuvykti tik per 3 perėjas, pasirinkome pačią gražiausią Artur Pass, tačiau taip lijo, kad geriausiu atveju matėme šlaitus į bedugnę ir retkarčiais apsemtus kelio ruožus.  Tiltai per upes čia irgi ypatingi – vienos juostos, tad reikia įžvelgti, ar ant kelių šimtų metrų ilgio tilto nėra iš priekio atvažiuojančio automobilio arba… traukinio.

Tiltas

Viena iš salos įžymybių – ledynai, kurių liežuviai nusileidžia iki 1.8 km virš jūros lygio. Kai važiuoji pro palmes ar žmogaus ūgio paparčius, tikrai sunku patikėti, kad kitapus slėnio pamatysi ledynus.

Kelias i ledyna

Ledynas uz 1 km

Kad pasiektume ledyną, reikia perbristi keletą upių (vanduo ledinis, tad veide nesistenkite įžvelgti šypsenos )

Basomis per upe

 Poledinė upė – vandens srautas neša 1 metro skersmens ledo luitus, tad į ją geriau nebristi…

Ledonesis

Vakarykštė liūtis atnešė ledo luitus keletą šimtų metrų nuo upės vagos

Poilsis ant ledo luitu

 Prasimušę saulės spinduliai kitomis spalvomis nušvietė kalnus…

 

Ta pati upė vieną dieną gali būti siaura, o kitą – plati…

Upes vaga

Po kelių dienų vėl grįžome į rytinę pakrantę, į Kaikurą, ir, nors radome nakvynę, nepavyko patekti į laivus, plaukiančius prie kašalotų poilsio vietų. Pasirodo, vakar buvo audra, ir atšaukė keletą reisų. Kai praleidome kelias valandas vildamiesi, jog neateis prieš dieną ar daugiau užsirašę turistai, pasirinkome kitą alternatyvą – skrydį mažu lėktuvėliu.

Kaikura is oro

Mama ir jauniklis

Visu ilgiu

Ikvepk, iskvepk

Uodegos mostas

 Prie Kaikuros vandenyne yra tektoninis lūžis, todėl visai netoli kranto jūros gylis staiga krenta iki kelių kilometrų. Vandenyno srovės tokiose vietose suneša daug maisto, kuriuo maitinasi būriai kašalotų. Jie ilsisi ir kvėpuoja paviršiuje iš šnervių leisdami fontanus garų, o po to mosteli uodega ir iki valandos laiko praleidžia po vandeniu. Pasak vietinių, mūsų užfiksuoti gyviai yra vidutinio dydžio (12 metrų).

 Į Australiją išskridome iš ChristChurch – labai jaukaus miestelio su savita dvasia.

Angliškos ir Venecijos kultūros simbiozė

Sachmatu partija

Miesto centras

Iki pasaulio regbio čempionato liko...

 

Puerto Galera

New underwater pictures – this time from Puerto Galera, Philippines.  Enjoy!

Naujos nuotraukos iš Filipinų.  Ir visiškai jokio teksto – šiuo metu atostogaujame

Thresher Sharks at Malapascua, Philippines

2 days, 4 surreal dives!
We have descended with the very first rays of sun and after 15 minutes lying at the bottom (actually, the top of underwater island, 22 meters below surface rising for 100 meters from ocean bottom) the first shadow of thresher  shark appeared out of the blue.  It circled closer and closer  until we clearly saw it – 4 meter long shark heading towards us and then turning away. It’ tail was as long as human height. People say that tale is so sharp that some fishermen were beheaded by it. 
It seems that we have reached divers maturity level that overall beauty of corals does not astound us thus more and more we enjoy macro diving and looking for a small stuff around rocks and corals. Shrimps, coral flowers and nudibranches are becoming our favorite  photo targets
However, we are still thrilled about tomorrow  – there is a place for diving with mantas here.  Fingers crossed!

——————————————————————————————————————————————— 

Po bemiegės nakties lėktuvuose ir dar 4 valandų kelionės automobiliu pasiekėme Malapascua salelę  (šiauriau Cebu salos).  Saloje vien nardymo centrai ir kurortukai narams, tad nebuvo sunku išsirinkti sau tinkamą.  Narus čia traukia galimybė pamatyti Tresher ryklius, ypatingus tuo, kad uodega gali siekti pusę jų kūno ilgio. Be to, aplink yra kitų nardymo vietų, kur galima pasidžiaugti mažais jūros gyviais – krevetėmis, bestuburiais, krabais – tikras rojus fotografams po vandeniu.  Taip pat dar tikimės pamatyti ir mantas – beldžiam į medį, kad rytojaus išvyka būtų nepamirštama, kaip ir šįryt
Kėlėmės dar neprašvitus, prieš 5 ryto, tam kad su pirmais saulės spinduliais pasiektume povandeninę salą-kalną kurios viršūnė yra 22 metrai po vandeniu, o šlaitai nugrimzdę virš 100 metrų.  Paryčiais maitintis čia užsuka ilgauodegiai rykliai. Pralaukę maždaug 15 minučių pamatėme pirmąjį ryklį, greičiau jo šešėlį. Dar po 15 minučių 4 metrų ryklys, kurio uodega sulig žmogaus ūgiu, pradėjo sukti ratus netoliese.  Pasigrožėkite grakščiais judesiais ir aštria kaip kardas uodega (sako, keli neatsargūs žvejai atsisveikino su savo galva).
Atrodo,  jau pasiekėme tą nardymo stadiją, kai bendras koralų grožis nebeatima žado – vis labiau norisi kabėti virš kelių koralų ir stebėti juose verdantį gyvenimą – skaidrias kaip stiklas krevetes, mažus krabelius ir šliaužiančias spalvotas sraiges.

Thresher shark

Frog Fish (red in the center/ raudona centre)

Black frog fish

Sraige / Snail

Lionfish

Zeabra Shrimp (small stuff in the center)

Nude branches

Another nudibranch

Just another nudibranch

The Great Barrier Reef (ENG/LT)

Last 3 days we have spent on live-aboard at the Great Barrier Reef  some 30 nautical miles from Cairns. Due to stormy weather we did not moved around a lot many dive spots, and visibility was far from the best  – sometimes declining to 7 meters (how wonderful it was at Similans with 30+ meters!), water temperature about 27-28C.  In 50 hours we dived 11 times and made more than 300 pictures – a burdensome activity during holidays

However, it is not difficult to understand how lively these reefs are – spotting 3 turtles and 2 reef sharks and a school of rather large barracudas  on the same dive!  Or at night dive taking pictures of a sleeping in a cave 2 meter long turtle and later on finding yourself in a middle of sharks circling around the boat.  Enjoy the beauty!

————————————————————————————————————————-

Per pastarąsias 3 dienas plaukiojome palei Didįjį Barjerinį Rifą apie 30 jūrmylių nuo Cairns miestelio. Audringa jūra neleido laisvai priplaukti prie visų planuotų rifų, o matomumas vandenyje kartais sumažėdavo iki 7 metrų. Dėl stipraus vėjo vilktis permirkusį apsauginį kostiumą (kuris saugo nuo medūzų, bet nešildo) buvo ypač nemiela, tad norėdavosi kuo greičiau šokti į 27-28 laipsnių vandenį. Paskaičiavome, kad per 50 valandų nėrėme 11 kartų ir per 300 nuotraukų – gana varginanti veikla, tad grįžę į krantą vėlyvo vakaro nesulaukėme:)

Nepaisant sudėtingų nardymo sąlygų koralų grožis ir gyvybės gausa tikrai mus sužavėjo. Nedažnai pasitaiko, kai vieno nėrimo metu gali pamatyti 3 vėžlius, keletą rifų ryklių ir būrį medžiojančių barakudų! Vieno naktinio nėrimo metu fotografavome 2 metrų dydžio miegantį vėžlį, o iškildami atsidūrėme tarp kelių ryklių! Pasigrožėkite  rifo gyvenimu!

Barracudas

Close encounter... / Arti...

Nemo, Original

Morning encounter / Rytine medziokle

Very Shy... / Kuklus...

Naujoji Zelandija – Šiaurinė sala

Pažintis su Naująja Zelandija prasidėjo Kūčių vakarą – tuomet atskridome iš Sidnėjaus į Oklendą. Kaip jau tapo įprasta pirmi įspūdžiai buvo nelabai kokie. Aerouoste praleidome gerą valandą įvairiose eilėse (Kūčių vakarą!), kai kurių prasmės niekas negalėjo paaiškinti… Vienoje eilėje laukėme, kad patikrintų ar tikrai neatvežame jokių gyvų organizmų į šalį – jokių augalų, jokio maisto, žemės ant batų ir pan. Bet mūsų riešutų iš Vietnamo niekas taip ir nepastebėjo net po tokio atidaus tikrinimo…

Kitą rytą atsibudome viešbutyje, kuris buvo keletą kilometrų nuo miesto centro. Kadangi buvo Kalėdos, tai nevažinėjo nei traukiniai, nei autobusai, ir iki centro nusigauti neturėjome galimybių. Taip pat nedirbo ir jokios maitinimosi įstaigos, išskyrus nuostabų McDonalds restoraną – puiki vieta Kalėdų pietums . Negana to, pasirodė, kad tokiu metu kiviai (taip save vadina Naujosios Zelandijos gyventojai, pagal paukštį kiwi) atostogauja, nes vaikai šiuo metu turi vasaros atostogas. Todėl visi automobiliai išnuomoti ir laisvų nėra…  Dieną išgelbėjo parkas, kurį parekomendavo viešbučio darbuotojas. Priešingai negu išmirusios gatvės, parkas tiesiog klegėjo nuo piknikaujančių ir besilinksminančių žmonių gausos. Nuo kalno, esančio viduryje parko, atsivėrė visa Oklendo panorama. Taip pat NZ patvirtino savo, kaip avelių šalies, vardą. Didžiojoje dalyje parko ganėsi avelės (NZ-joje yra 4 mln gyventojų ir 40 mln avelių .

Kitą dieną pagaliau nusigavome iki Oklendo centro. Tačiau jis greitai užmušė mus savo nuobodumu ir stipresnių įspūdžių patraukėme į kinoteatrą (Šerlokas Holmsas mūsų nenuvylė ).

Bet juk negali būti blogai Naujojoje Zelandijoje. Vis dėlto radome autonuomą, kuri turėjo vieną laisvą prabangų 10 metų senumo Nissan Sunny, kurį mums sėkmingai išnuomojo. Reikia pastebėti, kad kivių automobilių parkas daro įspūdį savo paprastumu: dažniausiai tai 5-15 metų senumo kompaktinės klasės automobiliai. Todėl mūsiškis labai puikiai įsipaišė į kontekstą.

Patraukėme į salos vidurį, į Rotorua regioną. Jis garsus savo vulkanine kilme ir geizeriais. Jau įvažiavę į miestą pajutome geizerių kvapą – kažkas panašaus į supuvusio kiaušinio. Praktiškai jau norėjome apsisukti ir važiuoti atgal, bet smalsumas nugalėjo. Tiesiog viduryje miesto, parke gali pamatyti burbuliuojantį ir garuojantį vandenį, kunkuliuojantį purvą.

Taip pat Rotorua garsi moarių gausa. Moariai – tai vietiniai NZ gyventojai, kurie dar prieš keletą šimtmečių keliautojus gąsdindavo savo kanibališkais įpročiais. Šiandien jie kur kas svetingesni. Buvome nuvykę į vietinių kaimelį, kur galėjome susipažinti su jų kultūra, pasižiūrėti tradicinių amatų, šokių ir paragauti jų maisto. Kažkas panašaus į lietuviškas Rumšiškes.

Dar piečiau yra Tangariro Nacionalinis parkas. Jį sudaro trijų ugnikalnių grandinė. Vienas iš jų yra pakankamai aktyvus ir šiomis dienomis – prieš porą metų jis spjaudėsi karštomis uolomis. Šiame parke buvo filmuotas ‘Žiedų valdovų’ filmo Mordoras. Apskirtai kiviai dievina šį filmą ir jo režisierių Peter Jackson. Filmas ne tik susižėre 11 Oskarų, išgarsino turistinę Nzelandiją, bet ir papildė šalies biudžetą didžiąją dalimi išleistų 600 mln USD. Praktiškai kiekvienas naujazelandientis ar jo draugas/giminaitis vienaip ar kitaip prisidėjo prie šio filmo.

Kadangi nenumaldomai artėjo Naujieji metai ir juos norėjome sutikti NZ sostinėje Velingtone, tai  patraukėme ten. Pagal Lonely Planet rekomendacijas nutarėme pravažiuoti keliu palei Whanganui upę. Pasirodė, kad jis vingiuoja serpantinais palei upės slėnio skardžius, tai yra žvyrkelis, jame sunkiai prasilenkia dvi mašinos ir jis tęsiasi gerą 100 kilometrų. Bet nuostabūs vaizdai atpirko vairavimo ypatumus.

Velingtoną pasiekėme laiku (t.y. dar iki Naujų metų), greitai susiradome vietą gyventi ir patraukėme į miestą. (Geresniam supratimui apie žmonių kiekį NZ – sostinėje gyvena 164.000 gyventojų). Tikrai skaniai pavalgėme vakarienę restorane-laive ir patraukėme ieškoti naujametinių linksmybių. Ėjome link koncerto garsų centre, tačiau kelią pastojo griežti užrašai, neleidžiantys eiti toliau su alkoholiu. Mes nenorėjome atsisakyti savo šampano butelio ir prisėdome laukti kulminacijos prie vandenyno. Apie dvyliktą iššovė vienas privatus fejerverkas ir sulaukė daug ovacijų. Mes dar pasijuokėme, kad jeigu žmonės taip džiaugiasi tokia smulkmena, tai ko reikia laukti toliau. O toliau iššovė viena a la patranka ir… tuo Naujametiniai fejerverkai baigėsi… Va taip…

 SU NAUJAIS VISUS!!!

Avelės viduryje miesto parko

 

Oklendas

 

Kunkuliuojanti ir burbuliuojanti Rotorua

 

Maorių svečių pasitikimo ceremonija

 

Gali patikėti, kad jie vis dar valgo žmones...

 

Tongariro ugnikalniai

 

Mordoras iš 'Žiedų valdovai'

 

Whanganui upės slėnis

Vargšo Riterio salos

Gulintis riteris / Fallen Poor Knight

Šiandien uždarėme nardymo  2009 sezoną – panėrėme Naujosios Zelandijos šiaurėje  esančiose Poor Knight salose. Garsusis Žanas Kusto šias salas paminėjo pasaulio geriausių nardymo vietų dešimtuke. Galime patvirtinti, kad tikrai ne veltui:)

Pačios salos – tai prieš 70 tūkstančių metų sprogusio mega ugnikalnio likučiai – sako, kad kraterio skersmuo buvo keliasdešimt kilometrų, o kalno aukštis per 1 km virš jūros lygio.

Salas atradęs Džeimsas Kukas, rado panašumų su kovoje kritusio riterio palaikais – iš dešinės galva, kūnas ir kojos.  Tuo metu salose esančiose olose gyvendavo nuo 100 iki 400 gyventojų. Kapitonas Kukas siekdamas genties vado palankumo, padovanojo keletą paršiukų. Pasirodo, tai buvo ypač vertintas turtas, tad kitos salos genties vadas panoro irgi jų įgyti, bet Vargšo riterio salų gyventojai nesutiko ir užsitraukė kaimynų nemalonę – buvo užpultas ir išžudytas kaimas, kol kaimo vadas kariavo kažkur kitur. Grįžęs ir radęs suniokotą salą, jis paskelbė salą TABU, t.y. vieta, kur niekas neturi teisės įžengti.  Beje, visa tai vyko apie 1800 metus ir nuo to laiko sala negyvenama, ir kartu su aplinkiniais vandenimis yra draustinis.  Paskutiniai sulaukėję paršiukai buvo sumedžioti prieš keletą dešimtmečių, tad dabar saloje gyvena tik paukščiai ir ropliai. Bent kelių rūšių paukščių yra po 2.5 mln, arba po 1 paukštį salos kvadratiniam metrui.

Nardymas buvo ypatingas dideliu žuvies kiekiu, mums neįprastomis žolėmis, kempinėmis bei povandeninėmis olomis.  Tiesa, nors tai laikoma subtropine nardymo vieta, ir nardymo sąlygos buvo ypač geros, vandens temperatūra buvo nuo 16 iki 18 laipsnių, tad nuomotuose peršlampančiuose nardymo kostiumuose iškentėme vos po 40 minučių -   žemiau esančiuose vaizduose tikriausiai pavyks išgirsti ir mūsų dantų kalenimą, ir įžvelgsite rankų drebėjimą:)

Antra didžiausia pasaulio ola

Skorpionžuvė

Nedidukė murena tarp žolių

Viena įspūdingiausių povandeninių olų pasaulyje. Vaizdas is apačios.

Ta pati ola kitu kampu

1.5 metro skersmens stingrėjus daugiau norma nei išimtis

Kievienoje oloje pilna žuvų

Su šv. Kalėdom!

Pačių didžiausių svojonių išsipildymo Jums!     Ačiū, kad esate su mumis, nors ir kitoje žemės rutulio pusėje!                                              

Let the most thrilling dreams come true!  Thanks to all of you around the globe for being together!

Kalėdų išvakarėse išsimaudėme Sidnėjaus paplūdimyje

Sidnėjaus Kalėdų eglutė

Kuala Lumpure sutikome Šiaurės elnius

PS kai lauke šviečia saulė, temperatūra +29 ir yra trumpiausios naktys, tai jaučiamės labiau kaip per Jonines, negu per Kalėdas… O Jums linkime tikrų BALTŲ KALĖDŲ

Australija, Australija…

Mes atsiliekame nuo grafiko - kaip dažniausiai ir būna gyvenime… Jau Australijoje gerą savaitę, o tik dabar rašome apie ją. Na bet kaip sakoma geriau vėliau negu dar vėliau …

Pirmas įspūdis buvo blogas, visai blogas. Visų pirma kainos… Didelė klaida pirma nukeliauti į Aziją, o po to į Australiją. Kainų skirtumai tiesiog sukrečia: jei Azijoje gyvendavome už 15 USD gerame viešbutyje, puikiai įrengtame dviviečiame kambaryje, tai Australijoje kambario kaina už naktį prasideda nuo 75 dolerių (tiesa Australietiškų, bet šiuo metu tai nedidelis skirtumas). Ir jei Azijoje net nebūdavo klausimo apie bendrą ar atskirą dušą/tualetą, tai Australijoje labai įprasta siūlyti kambarį su bendru dušu/tualetu koridoriaus gale… Maisto ir gėrimų kainos – ne ką geriau: karštas patiekalas restorane – apie 20 AUD, alaus bokalas 7 AUD, vyno taurė – 7-10 AUD.

Bet… Susitarėme su savimi, kad su kainom čia viskas gerai – tokios pat kaip Lietuvoje, jeigu darysime prielaidą, kad AUD = LTL…. Padėjo ir tikras prancūziškas šampanas iš Duty Free, geriamas pigiame (sąlyginai!) Melburno hostelyje.

Šampanas pigiame viešbutėlyje

Pažintis su Australija prasidėjo nuo Melburno. Įdomi architektūra: mišinys senovės (Australijoje tai realiatyvi sąvoka, nes jos visa istorija tesiekia 200 metų) ir naujų statinių, kurie stengiasi priblokšti keistumu ir novatoriškumu.

Melburno centrinė aikštė

Melburno centras

Panašu, kad kainos didelės ir vietiniams gyventojams. Labai populiarūs piknikai gamtoje, parkuose. Mes pabandėme įsijausti į vietinio gyventojo vaidmenį ir praleidome savaitgalį australietiškai: ryte prisipirkome šviežių produktų turgelyje, išsinuomavome dviračius ir patraukėme į parką.

Australietiškas savaitgalio piknikas

Kitą dieną nusprendėme išsinuomoti mašiną ir pasivažinėti po apylinkes. Deja, autonuomos agentūroje pasitaikė ‘neišsilavinusi’ darbuotoja, kuri nemokėjo skaityti nei prancūziškai, nei lietuviškai… Ji nepatikėjo, kad ta laminuota kortelė, kurią duodame, yra vairuotojo teisės ir mašinos mums neišnuomavo. Kitos agentūros (už kampo) darbuotojas buvo sukalbamesnis. Pavartė lietuviškas teises, pasižiūrėjo į mus, į mūsų piniginę ir sutiko išnuomoti mašiną. Pirmi kilometrai buvo kupini įtampos – tas vairavimas kaire puse ir dar nepažįstamame mieste. Reikia pasigirti, puses sumaišėme tik porą kartų . Panašu, kad tokie mes buvome ne vieni -  kaip kitaip paaiškinti tokių ženklų gausą kelyje:

DAŽNAS kelio ženklas

Patraukėme prie vandenyno – ten palei pat pakrantę driekiasi dešimtys kilometrų kelio Great Ocean Road. Tikrai gražu:

Vaizdas nuo kelio Great Ocean Road

Gamtos skulptūros vandenyne

O šiaip Australija šauni - žmonės čia atsipalaidavę ir mėgstantys gerai leisti laiką. Labai draugiški ir linkę padėti. Mums čia patinka (netgi kai saulė per pietus šviečia iš šiaurės ).

Maistelis (alkani geriau neskaitykite :) )

Po daugiau nei 2 mėnesių nuo kelionės pradžios jau galime dalytis įspūdžiais apie kulinarinius skirtumus tarp šalių (kažkodėl pirmąsias dvi savaites viskas buvo labai skanu:):))

Taigi, jau atrandame savo azijietiško maisto suvokimą, nors retkarčiais taip pasiilgstame vakarietiškų patiekalų, jog picos, sumuštiniai ir hamburgeriai (McDonalds iki Tailande ruošiamų ‘burgerių’ dar toli toli…)    paįvairina mūsų racioną.

Tailande dominuoja kario patiekalai, na o mes dažniau rinkomės jūros gėrybes ar vištieną, nei Tailandiečiams artimesnę jautieną.  Maistas plaukia padaže, ir, deja, riebokas (ypač kepti ryžiai ar makaronai). Pirmą vietą skiriame Green Curry [žaliojo kario troškinys] – bent keliose kavinėse negalėjome atsidžiaugti skonio ir aštrumo balansu. Antra vieta – vištų šlaunelėms apkeptoms su saldžiuoju čili padažu. Trečioji vieta – … Visiems kitiems patiekalams, įskaitant trintų mangų ar arbūzų, ar bananų kokteiliams su ledukais ar jogurtu:) ar įvairiems omletams su daržovėmis (kiaušiniai ir ryžiai čia valgomi kasdien…)

Kambodža ir Vietnamas akivaizdžiai buvo prancūzų įtakoje – pusryčiams batonėliai būna tik ką iškepti (net ir dabar, po sočių pietų, norisi tokio:) Maistas labiau švelnus, daugiau žuvies nei Tailande.

Kambodžoje pirmą vietą skiriame amok -  žuvies troškiniui kokoso piene (kartais dar pateikiamą ir kokoso riešute).  Antra vieta tenka krevetėms apkeptoms su kokoso drožlėmis. Trečia – …  Green Curry.

Vietname – maistas labiausiai įvairus, todėl labai sunku išskirti kažką, išskyrus Pho Bo – tikrą jautienos sultinį su ryžių miltų makaronais ir jautienos gabaliukais bei pagardintą svogūnų laiškais. Ko gero antra vieta teks keptoms krevetėms, o trečia – likusiam Hanojaus gatvėse ruošiamam maisteliui.

Nepaminėjome Tom Yum sriubos, nes tik vienoje vietoje Bangkoke buvo beveik prilygstanti tai, kurią gamina Vilniuje Šefas Rytis:) 

Desertai. Patys įvairiausi, nuo užkeptų bananų ar ananasų, iki jogurto su medumi, ar paprastojo Banana-split, tad nereitinguosime:)

Kava geriausia Vietname, nors Kambodžos kava “prancūziškesnė”:)

Alus -  dažniausiai renkamės Singapūro “Tiger”, nors būtinai ragaujame ir vietinį. Deja, bet kuris azijietiškas alus net Švyturiui neprilygsta

Alkoholis – čia jau visiškai specifika ir skonio reikalas, nes priklauso nuo vartojimo priežasties, kiekio, sumaišymo ir kompanijos:). Visgi, grynus gėrimus reitinguojame taip:

 Pirma vieta tenka lietuviškam Suktiniui, kuris gelbėja, kai tik pajuntame skrandyje nemalonumus. Antra vieta – dzūkiškai naminukei  su pelynu (Elmarai, baigėsi…) – ypač gerai veikia, kai yra aplinkos temperatūros (+28 +30 ir daugiau). Trečia vieta – visai kitai vietinei produkcijai:)

Pastaba: dauguma patiekalų esančių nuotraukose žemiau kainuoja nuo 3 iki 15 Lt

 

Jūros gerybių pasirinkimas

Cepelinų dydžio sušiai

Tigrinė krevetė ir curry vištiena

Taip patiekiami ryžiai

ŠVIEŽIŲ krevečių salotos

Įdaryta krevetė ir žaliųjų pipirų curry

Sattay kepyklėlė gatvėje

Pietų rinkinys Bangkoke

Traškanti antiena medaus ir čili padaže

Pusryčiams - įvairūs omletai

Khmerų amok sriuba-troškinys

Nevirtos krevetės Vietname, Mekongo deltoje

Kokose virtos krevetės

Medaus saldumo ananasas

Tradicinė Pho Bo sriuba pusryčiams Vietname

Lašiša folijoje su citrinžole ir svogūnais

Krevetės su sezamo užpilu karštoje lėkštėje